Paplūdimys

Atėjo čia Lotte pagaliau grįžusi patiko jei jūra smėlis grynas oras vaikšto papludimiu ir kažką svejoje

Atsivelka Klaus'as. Toks pavarges, išvargtes, suvarges and t.t.

Nekreipia į aplinksinius dėmesio vaikšto sau ramiai

Vaikšto iškėles galvą. Pamato kažkokia merginą. Primerkia akis, norėdamas įsižiūrėti kas ten tokia prieš jį.

Nežadi ji net atsisukti patenkintą akinukus užsidėjus vaikšto

Dar tuoliau bando įžiūrėti:
-Pažįstu tave

Išgirdus Klauso balsą net sustingo neatsisukus atsakė-Manau jūs klystate-Pasitiesino plaukus kad panašus į Elenačkos būtų ir tada atsisuko

-Tu ne Elena, neužuodžiu žmogaus kraujo,-linkteli.

-Žinau -Šypteli-O aš ir nesakiau kad esu Elena-Nusišypso nebesitiesina plauku paima susipureną

-Ir ne Katerina, nes kitaip būtų jau seniai pasiuntus,-palinksi,-tada Šarlote.

-ne klysti šiandien man puiki diena buvo aišku kol nepasirodei tu-Šypteli -O kas ta šarlotė?

-Tu,-parodo į ją pirštu,-pirmoji petrova

-Klausai neknisk man proto gerai?-šypteli-Asilas buvai toks ir likai-Nusišypsojo

No jos žodžių susiraukia. Greito atsirades prie jos šverlniai perverčia ant smėlio:
-Na šis asilas daug ką sugeba.

-Wau ir ką šis asilas sugebą?-Kilsteli antakį-nenori nulipt?

-Viska. Tik klausk.
-Ne, man tūt gerai.

-Paleisk mane asile-Užrekia apsižvalgo-Mane nori išprievartauti-Užklyke ant viso paplūdimio

-Nop,-pašhakin.
-Jau seniai svajojiau,-palinksi.

-Pasitrauk -Susiraukus pasako ir pradedą daužyt į jo krutinę

-Neeeee,-pašhakin. Oj skauda kai ji ten daužos.

Aišku dabar teks Kath stilium padaryt kad jis pasitrauktu įsiskverbę jam į lūpas

Toks biškį "watafūk?", nu bet patinka klausui tokie dalykėliau.

Toliau bučkino kad jis atsipalaiduotu ir nespaustu taip Lottės

Atsakinėja į jos bučinius.