- Klaus?, - atseka Katerina paskui jį, atsiklaupia šalia jo.
- Nedaryk to, - paiima iš jo kuolą, šypteli tikra šypsena.
- Aš nebesirodysiu Tau akyse ir galėsi gyventi ramiai su Lotte, kaip ir gyvenęs, aš nebetrukdysiu., - švelniai nusišypso, atsistoja. Jai sunku jį tokį matyti, dar sunkiau su juo atsisveikinti amžiams.