Takeliai po mišką

-Kodel? as labai gerai paslaptis saugau,-palinksi.

-Jei pasakysiu nebebus paslaptis-Šypteli

-O jei,-uzsiciaupia nes pasimete,-na,-prikanda lupa,-blet,-susiraukia, nes nieko nebesugalvoja.

-Kas yra?-Nustebus paklausę

-nieka,-galvoja ka cia pasakius i tema.

Nusišypso ir pažiūri į jį su piršu perbraukę jam per krutinę

zvilgteli i ja, sypteli vienu lupu kampuciu:
-ka musu lotte isdarineje?

-Neįsivaizduoju-Šypteli ir trūkteli petukais

pakilnoja antakius, bet nieko neatsako.

Toliau ji su tuo pirštuku braižo

prisispaudzia prie jos labiau, arciau, ziuri jai i akis.

Nebepajudiną rankos prispausta ji prie K. krūtinės pasižiūri į jį

neiskentejes, pabuciuoja ja.

Nesupratus kilsteli antakį atsako į jo bučinį

tuoliau ja buciuoja.

Toliau atsakinėją į bučinius ir rankos apsiviją jo kaklą

prisitraukia ja dar arciau saves. buciuoja ja, zaidzia su jos liezuveliu.

Toliau jie ten bučiuojąs įlendą jos pirštukai jam į plaukus

apsivija rankomis per jos liemeni. buciuoja jos kakla.

Patenkintą stovi jį apsikabinus žaidžia su plaukų sruoga

vis aistringiau and aistringiau ja buciuoja.

Po truputėli pradedą sakstyti jo marškinius ar ką jis ten apsirengęs

atsikrato jos bliukutes a ka ten. buciuoja jos kakla and zemiau.

Numovus jo marškinius pereiną prie kelnių atsegę jas and jos dingsta

atsikrato jos visu likusiu rubu.

(nu bliot O.O viduri misko, negerai :D)